Raudondvario medelynas
Raudondvaris, Medelyno g. 1
Tel.: (8-37) 549224

 

Naujienos


Urėdijas smaugia mokesčių kilpa

Urėdijas smaugia mokesčių kilpa

 

Vilma Kasperavičienė
Veidas
2013-04-22

Šalies urėdijos vis labiau jaučiasi užspeistos į kampą. Jų vadovai tvirtina, kad Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus į biudžetą mokami mokesčiai akivaizdžiai per dideli. Jei jie nebus sumažinti, miškininkai nepajėgs vykdyti būtinų miškų ūkinių darbų.

Miškininkai teigia nesuprantantys, kodėl jie suplakami į vieną katilą kartu su energetikais bei transportininkais ir iš jų reikalaujama panašaus pelno. Eglynų kirtimo amžius - 70 metų, tačiau kertami tik 81-ų, pušynai užauga per 100 metų, o kertami 112-os, ąžuolynams prireikia dar ilgesnio laiko. Iš tiesų miškininkystė nėra orientuota į trumpalaikį pelną, todėl į tai ir derėtų atsižvelgti jį skaičiuojant. Tačiau miškininkų šauksmas tėra šauksmas... miške, o mokesčiai jiems jau tapo virve ant kaklo.
Pasirodo, miškų urėdijos moka 15 proc. pajamų mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o nuo gaunamo pelno - 50 proc. dydžio mokesčius. Tuos papildomus mokesčius būtų galima įvardyti kaip gamtos išteklių mokestį, kurį gauna šių išteklių savininkas. Per pastaruosius ketverius metus valstybinių miškų sektoriaus į valstybės biudžetą mokami specialūs mokesčiai padidėjo 3,2 karto, pasiekė 30 proc. šių išteklių vertės ir yra šešis kartus didesni nei mokesčiai už kitų gamtos išteklių naudojimą.
Kitos įmonės, kurios naudoja valstybės išteklius - žvyrą, smėlį, net naftą, moka gerokai mažesnius, beveik simbolinius mokesčius. Už kubinį metrą žvyro mokama 0,6 Lt, o urėdijos už tą patį kiekį medienos moka 18,5 Lt. Durpininkai, nors jų pajamos mažesnės buvo vos du kartus, 2011 m. už gamtos išteklius sumokėjo 1,5 mln. Lt, o visos miškų urėdijos - 75 mln. Lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad miškininkai moka pelno, turto, aplinkos taršos, gyvūnijos išteklių, kelių priežiūros ir dar, kaip ir kitos šalies įmonės, - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčius, įmokas „Sodrai".
Be to, miško ištekliams atnaujinti, neskaitant valstybinių miškų administravimo išlaidų, kasmet panaudojama 50 proc. šių išteklių vertės. „Sudėjus visus mokesčius paaiškėja, kad valstybei atiduodame per 40 proc. pajamų. Tokių didelių mokesčių nemoka nė vienos ES valstybės valstybinių miškų valdytojai", - tikina Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas.
Ūkio ministerija mūsų šalies miškininkams dvejus metus kaip pavyzdį pristatinėjo Latvijos valstybinių miškų sektoriaus mokesčių politiką, tačiau palyginus 2009-2012 m. statistiką paaiškėjo, kad Lietuvoje šių mokesčių į šalies biudžetą sumokama 25 proc. daugiau nei Latvijoje.
Kritika, kad valstybinių miškų sektorius Lietuvoje dirba neefektyviai, žeidžia tiek vadovus, tiek miško darbininkus, juk, palyginti su 2005 m., valstybės gaunama nauda iš miškų padidėjo du kartus. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai suskaičiavo, kad Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra 16,1 proc., o Švedijos, kuri kartu su Latvija buvo nurodoma kaip sektinas pavyzdys, - tik 11 proc.
Jeilio universitetui 2012 m. paskelbus aplinkos gerovės indeksą, Lietuva iš 132 pasaulio šalių pagal miškų išsaugojimo rodiklius pripažinta geriausia pasaulyje. Pabrėžtina, kad nustatant aplinkos gerovės indeksą buvo vertinami ne vien aplinkosaugos dalykai, bet ir ekonominiai - miškingumo didėjimas, medienos naudojimas ir produktyvumas miškų ploto vienetui.

Lėšų - tik būtiniausiems darbams

Kaišiadorių miškų urėdija, prižiūrinti 26 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų, - vidutinio dydžio urėdija, jos rodikliai atitinka vidutinius 42 Lietuvos miškų urėdijų rodiklius. Trijose savivaldybėse - Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų - išsidėstę miškai suskirstyti į septynias girininkijas, kiekviena jų vidutiniškai prižiūri po 3700 ha valstybinės reikšmės miško.
„Miškininkai vaikšto siauru lieptu: iš vienos pusės puola aplinkosaugininkai, esą per mažai saugoma gamta, iš kitos pusės speičia pramonininkai ir perdirbėjai, tvirtindami, kad per mažai kertama medžių. Iš tiesų mes atiduodame iš miško maksimaliai, kiek galime. Jei kirstume daugiau - jau būtų žala gamtai. Urėdijos negauna dotacijų, išskyrus 100-150 tūkst. Lt Kelių fondo lėšų, taigi išsilaiko iš „kubinių metrų", kuriuos pagamina ir parduoda", - aiškina Kaišiadorių miškų urėdas.
Per metus Kaišiadorių miškų urėdijoje iškertama apie 90 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė, skaičiuojant nenukirsto valstybinio miško kainomis, sudaro 5,7 mln. Lt, ir gauna apie 11 mln. Lt pajamų. Valstybinio turto grąža sudaro 16 proc.
Kaišiadoriečiai kasmet atkuria apie 200 ha miškų, o įveisia po 80 ha naujų miškų. Be to, urėdija gaisrus gesina ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose bei rezervuotuose miškuose, užtikrina sanitarinę apsaugą, prižiūri sėklines plantacijas ir želdinius, rūpinasi keliais bei rekreaciniais objektais. Visa tai daroma būtent iš pajamų, gautų pardavus medieną.
„Gana sudėtinga viską sustyguoti. Šiais metais jau esame užspeisti į kampą. 2012-aisiais iš mūsų urėdijos reikalavo 4,9 proc. pelno maržos, o šiais metais - jau 6 proc. Pernai turėjome gauti 640 tūkst. Lt pelno, o šiemet - 950 tūkst. Lt. Gyvenimas vis sunkėja, nes medienos kaina nedidėja, o degalai brangsta", - vardija S.Truskauskas.
Pasak jo, miškininkai pirmieji pajuto recesiją. Per pačią ekonominę krizę iš Kaišiadorių miškų urėdijos, kaip ir kitų urėdijų, buvo pareikalauta padidinti mokėjimus į šalies biudžetą. Vadovaudamasi Generalinės miškų urėdijos nustatytais miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų prioritetais, 2009-2010 m. urėdija vykdė tik pirmo būtinumo darbus, tačiau atidėti darbai niekur nedingo - pagerėjus ekonominei situacijai juos tenka atlikti.
2006 m. urėdijoje dirbo 120 darbuotojų, o šiuo metu jų telikę 82. Atlyginimo dydis dar negrįžo į 2007 m. lygį ir sudaro 88 proc. buvusio mokos fondo, tačiau mokėjimai į biudžetą, arba miško grąža valstybei, kaip savininkui, pralenkė 2007-2008 m. lygį net tris kartus.

Daugiau

 

2013 04 23


VĮ Valstybinių miškų urėdija Kauno regioninis
padalinys

El. paštas: info@kaunmu.lt
Romainių g. 2, 47327 Kaunas
Tel.: (8 ~ 37) 385600;Grupės Nr. 2100

+370 698 52122
Fak.: (8 ~ 37) 385493

Koordinatės 488864, 6087840 (LKS)  54o 55' 35.4" 23o 49' 35.7" (WGS)
 

Įmonės kodas: 

PVM mokėtojo kodas LT

A/s Nr.: 

AB „SEB bankas" Banko kodas: 70440

A/s Nr.: 

AB „Swedbank" Banko kodas: 73000



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai