Raudondvario medelynas
Raudondvaris, Medelyno g. 1
Tel.: (8-37) 549224

 

Naujienos


Miškas prasideda nuo sėklos

Ekonomika ir visuomenė
2013, 8(149)
Solveiga Potapovienė

Kad ir koks urėdijai būtų svarbus miško kirtimas, medienos pardavimas, poilsiaviečių įrengimas, miško apsauga nuo kenkėjų ir gaisrų, ne mažiau svarbus yra miško sodmenų išauginimas miškams atsodinti bei įveisti. Neveltui miškininkai mėgsta priežodį - „miškas prasideda nuo sėklos". Mažeikių miškų urėdijoje yra apie 100 ha miško sėklinių objektų: du genetiniai draustiniai - eglės ir pušies, sėkliniai medynai - juodalksnio, beržo, pušies ir eglės, sėklinės plantacijos - eglės, pušies ir juodalksnio, uosio bandomieji želdiniai.
Visus eglės sodmenis Mažeikių urėdijos miškininkai išaugina iš sėklinėje plantacijoje surinktų sėklų. Eglės sėklinė plantacija dera maždaug kas 7 metai. Paskutinį kartą eglės sėklas urėdijos miškininkai rinko 2008 metais. Dabar turi sukaupę 600 kg sėklų, todėl dalį sėklų parduoda.
Jau dera pušies sėklinė plantacija, iš kurios kasmet surenkama apie 15 kg sėklų, todėl mažeikiškiai miškininkai tikisi, kad ir pušies sodmenis greitu metu augins tik iš sėklinėje plantacijoje surinktų sėklų.
Juodalksnio, beržo sėklos Mažeikių miškų urėdijoje surenkamos iš sėklinių medynų, ąžuolo - iš I-osios selekcinės grupės medynų.

 

Medyno nauda - ateinančioms kartoms

 

Greitai bus 40 metų, kai Mažeikių miškų urėdijoje buvo parinktas plotas, į kurį susodintos pušys iš beveik pusšimčio geografinių vietovių. Mažeikių miškininkams šį medyną tenka prižiūrėti taip pat, kaip ir ūkinių miškų masyvus. Nežinodamas ką iš tiesų slepia šios pušys, važiuotum ir pravažiuotum. Tik mokslininkų palikti žymekliai ant kamienų ir informacija lentelėse paaiškintų, koks čia pušynas į dangų stiebiasi. 
„Čia buvo pasodinta 8,9 ha pušelių, - pasakoja Augustas Lemežis, Mažeikių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius. - Iš pradžių čia viskas buvo aptverta apsaugai nuo žvėrių. Kai želdiniai ūgtelėjo, tvorą nuėmėme - ji savo paskirtį atliko. Sėklos buvo imtos iš trijų Lietuvos urėdijų - Mažeikių, Kazlų Rūdos ir Prienų, kiti geografiniai rajonai buvo pasirinkti iš buvusios Sovietų Sąjungos europinės dalies iki Uralo. Vienas barelis įveistas iš Vakarų Sibire surinktų sėklų. Fizinį darbą nudirbo Mažeikių miškų urėdija, o kuravo mokslinis bendradarbis, dr. Eugenijus Barniškis - labai griežtas, reiklus, kiekvienais metais čia apsilankydavo. Jo prižiūrimi medyną ir auginome. Priežiūros labai daug reikėjo, žolė stipriai augo - nors ir smėlis, bet žemė derlinga". 
Praėjus 15 metų, 1990 m. buvo atliktas pirmasis sėjinukų įvertinimas, prisimena Augustas Lemežis. Nustatyta, kad geriausiai auga pušaitės iš Gardino, Kalūgos ir Mogiliovo geografinių vietovių. Vietinės pušaitės liko kažkur per vidurį, o blogiausiai prisitaikė Peterburgo ir Baškirijos pušys. 
Dar po 20 metų įvertinimas patikslintas - patikrinta, ar tikrai pušelės nežuvo, patvirtintos naujos priemonės. 2007 m. mažeikiškiai atliko sanitarinį šio sklypo kirtimą - iškirto stipriai atsilikusio augimo medžius. Žiūrint į mišką net nematytum, kad čia kažkas daryta - iš hektaro iškirsta ne daugiau 5-6 kubų. Kirtimas buvo labai neintensyvus. Dabar, anot Augusto Lemežio, vėl reikėtų bandyti įvertinti. Betgi miškininkai ir plika akimi mato, kad prasčiausios pasiliko Baškirijos pušys: skersmuo niekuo nesiskiria nuo mūsiškių, bet jos žymiai atsilieka aukščiu. Iš kokių regionų pušys geriausiai auga, parodys detalus tyrimas. 
Mokslininkai iš tokių bandomųjų želdinių, kaip Mažeikių miškų urėdijoje, pirmiausiai gauna ūkinės informacijos: kokios kilmės, iš kur sėklos būtų geriausiai atsivežti ir auginti Lietuvoje, įvertinant produktyvumo, kokybės, ligų atsparumo aspektais. Vertinamos klimato anomalijos - kaip šiaurinės ir pietinės kilmės rūšys reaguoja į atšilimą, atšalimą. Taip pat mokslininkams labai svarbu nustatyti medžių paveldėjimo laipsnį. Kaip žmonės paveldi išvaizdą, sveikatą, taip ir medynai viską susirenka iš protėvių: stiebo kreivumą ar lygumą, šakotumą, lajų formą, net medienos kokybę. Visa ši informacija keliauja iš kartos į kartą. Todėl tokie bandomieji želdiniai, tiksliau, informacija, kurią gaus dešimtmečiais juos stebintys mokslininkai, o ateityje ir miškininkai, yra nepaprastai reikalinga ir vertinga.
Mažeikių miškininkų puoselėjamoms pušims yra maždaug keturiasdešimt. Išsamiai informacijai gauti teks palūkėti dar daugiau nei 60 metų. Visoje Lietuvoje, galima sakyti, tik miškininkai savo darbus planuoja mažiausiai pusšimčiui metų į priekį ir nesivaiko vienadienės naudos.

Daugiau... 

 

2013 08 23


VĮ Valstybinių miškų urėdija Kauno regioninis
padalinys

El. paštas: info@kaunmu.lt
Romainių g. 2, 47327 Kaunas
Tel.: (8 ~ 37) 385600;Grupės Nr. 2100

+370 698 52122
Fak.: (8 ~ 37) 385493

Koordinatės 488864, 6087840 (LKS)  54o 55' 35.4" 23o 49' 35.7" (WGS)
 

Įmonės kodas: 

PVM mokėtojo kodas LT

A/s Nr.: 

AB „SEB bankas" Banko kodas: 70440

A/s Nr.: 

AB „Swedbank" Banko kodas: 73000



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai