Raudondvario medelynas
Raudondvaris, Medelyno g. 1
Tel.: (8-37) 549224

 

Naujienos


Kas nutiko Jeilio universiteto Aplinkos gerovės indeksui?

Kas nutiko Jeilio universiteto Aplinkos gerovės indeksui?

Prieš dvejus metus Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą buvo reitinguota pirmąja vieta pasaulyje (kitos Baltijos šalys: Latvija - 32 vieta, Estija - 75 vieta). Šiemet vykdytame tyrime miškų išsaugojimas įvertintas tik 84 vieta (Latvija - 127 vieta, Estija - 118 vieta). Kodėl indekso rezultatai pasikeitė ne Lietuvos naudai? Šalies miškų ūkio politika per porą metų tikrai nepasikeitė kardinaliai. Atsakymo reikia ieškoti iš esmės pasikeitusioje, abejotinoje vertinimo metodikoje.

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai kas dveji metai skelbia taip vadinamą Aplinkos gerovės indeksą. Šiame tyrime renkami duomenys apie visų pasaulio valstybių padėtį aplinkos (plačiąja prasme) išsaugojimo srityje. Miškų išsaugojimo kriterijus yra tik vienas iš daugelio tyrime analizuojamų rodiklių.

Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir koordinuoja VĮ miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų, sudarančių pusę Lietuvos miškų, veiklą. Valstybiniuose miškuose vykdoma atsakinga miškų ūkio politika. Tai patvirtina visoms VĮ miškų urėdijoms išduoti ir kas penkmetį vis pratęsiami tarptautiniu lygiu pripažįstami FSC (Forest Stewardship Council-US, JAV Miškų valdymo tarybos), kurios reikalavimai yra griežčiausi pasaulyje. Privatūs šalies miškai yra mažai sertifikuoti, todėl plačiau komentuoti jų tvarkymo tendencijas mums būtų nekorektiška.

Kai 2012 metais Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą reitinguota pirmąja vieta, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miško kirtimais ir miškingumo pokyčiais. Šiemet vykdyto tyrimo metu buvo analizuojama, kiek kiekvienoje pasaulio valstybėje prarasta miškų plotų nuo 2000 m. iki 2012 m., naudojant iš palydovo gautus duomenis. Į duomenų analizę buvo įtraukiamos tik tos teritorijos, kuriose medžiai buvo ne žemesni kaip 5 metrai aukščio. Iš karto reikia pažymėti, kad Lietuvoje tikrai gausioje miškų ūkio statistikos rodiklių aibėje tokio aiškiai išreikšto kriterijaus nėra. Be to, Jeilio universitetas pateikia tik galutinius vertinimus ir valstybių reitingus, o tarpinių duomenų (konkrečių plotų dydžių) neviešina.

Nereikėtų dramatizuoti pasikeitusio reitingo, nes nuomonės dėl skirtingų metodikų patikimumo išsiskiria net tarp įvairių pasaulio mokslininkų. Kaip antai, Europos šalių duomenys tarp minėtųjų dviejų metodikų turi mažiausią koreliaciją. Generalinės miškų urėdijos nuomone, 2014 metais taikyta metodika turi daug trūkumų.

Visų pirma, VĮ miškų urėdijos miškų įveisimo darbus pradėjo 2001 metais. Iki 2014 metų, t.y. per 13 metų, jau įveista per 14 tūkst. ha naujų miškų, tačiau tik labai nedidelė dalis šiuose plotuose įveistų želdinių galėjo pasiekti 5 metrų aukštį, o tai reiškia, kad paprasčiausiai nepateko į analizuojamų duomenų paletę. Net jeigu šių darbų apimtys būtų buvusios net dešimt kartų didesnės, tokie plotai vis viena nebūtų buvę užfiksuoti kaip padengti mišku dėl minėto aukščio rodiklio. Miškų įveisimas ir miškingumo didinimas - vieni iš svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos miškų ūkio prioritetų. Pasirodo, šiame tyrime jis net neatsispindi.

Antra, miškų atkūrimo plotai yra tiesiogiai susiję su kirtimų apimtimis. Palyginkime miško kirtimų apimtis 2000 ir 2012 metais. Leidinio „Lietuvos miškų ūkio statistika" duomenimis, VĮ miškų urėdijų prižiūrimuose valstybiniuose miškuose miško kirtimų apimtys pastarąjį dešimtmetį yra stabilios. 2000 m. buvo iškirsta 3,9 mln. m3, 2012 m. - 3,8 mln. m3.

Trečia, įtakos šiame vertinime galėjo turėti ir 2010 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje praūžusio škvalo padariniai, kuomet buvo išguldyti ištisi miškų poligonai. Pavyzdžiui, valstybiniuose miškuose metinė tūrio biržė tokiais stichinės nelaimės metais nebuvo viršyta. Akivaizdu, kad per porą metų šie plotai jau buvo išvalyti ir sutvarkyti.

Daugiau

2014 11 24


VĮ Valstybinių miškų urėdija Kauno regioninis
padalinys

El. paštas: info@kaunmu.lt
Romainių g. 2, 47327 Kaunas
Tel.: (8 ~ 37) 385600;Grupės Nr. 2100

+370 698 52122
Fak.: (8 ~ 37) 385493

Koordinatės 488864, 6087840 (LKS)  54o 55' 35.4" 23o 49' 35.7" (WGS)
 

Įmonės kodas: 

PVM mokėtojo kodas LT

A/s Nr.: 

AB „SEB bankas" Banko kodas: 70440

A/s Nr.: 

AB „Swedbank" Banko kodas: 73000



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai