Rekreacinės veiklos VĮ Kauno miškų urėdijoje planavimas ir darbų organizavimas

                Valstybės įmonė Kauno miškų urėdija yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame šalies centre, dešiniąjame Nemuno krante,  greta  antro  pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Čia susilieja  Aukštaitija,  Žemaitija ir  Suvalkija.  Nuostabus  kraštovaizdis  atsiveria  ten,  kur  teka Nemunas,  Neris,  Nevėžis, Dubysa, žaliuoja miško parkais tapę Kulautuvos, Kačerginės, Romainių, Kleboniškio šilai. Rekreaciniai miško sklypai - tradiciškai naudojami intensyviam poilsiui iki 50 ha miško sklypai faktinėse poilsiavimo vietose (paežerėse, paupiuose ir kitur), turinčiose reikiamą įrangą (žaidimų aikšteles, paplūdimius, stovyklavietes ir panašiai). Rekreaciniai miško sklypai išskirti 673 ha plote.

                Remiantis LR Miškų įstatymu ir Aplinkos ministro patvirtinta "Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija" bei regiono vystymo perspektyvinėmis kryptimis, išdėstytomis miškų tvarkymo schemoje miškų urėdijai yra nustatomi tokie svarbiausi ūkio tikslai :

                Bendrieji:

•1)       miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais;

•2)       visuomenės informavimas apie urėdijos miškus jų būklę ir tvarkymą;

•3)       pažangiausių šalies bei užsienio technologijų ir techninių priemonių bei miškų mokslo pasiekimų diegimas į miškų ūkio gamybą ir miškininkystę.

Ekonominiai:

•1)        racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas;

•2)        miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miško auginimo sąnaudų mažinimas.

Gamtosauginiai ir ekologiniai:

•1)       miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas;

•2)       biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas;

•3)       ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius.

Socialiniai:

•1)       visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje;

•2)       visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;

•3)       miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.

                Ypač svarbūs priemiestinei Kauno miškų urėdijai rekreacinių žmonių reikmių tenkinimo tikslai. Priemiestinio rajono žmonės vis labiau integruojasi į bendrą urbanistinį - agrarinį organizmą, tikėdamiesi naudos sau bei bendros veiklos partneriams. Miesto ir rajono paribyje įsikūręs Lietuvos žemės ūkio universitetas, rajone veikia vienintelis Baltijos šalyse Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, Lietuvos miškų institutas ir Miško selekcinės sėklininkystės centras, Žemės ūkio inžinerijos institutas, ŽŪM bandymų stotis, daug žemės ūkio ir kitokio profilio įmonių, tenkinančių kasdienes miesto ir rajono gyventojų reikmes.

          Šiuo metu yra rengiamas Kauno strateginio vystymo 2005-2015 metais planas. Šis dokumentas - tarsi pamatas, ant kurio statomi miesto ateities rūmai. Pagal vizijas, Kaunas yra Baltijos jūros regiono mokslo, studijų ir žinių ekonomikos, patrauklus investicijoms, atviras partnerystei, jaukus, įdomus ir svetingas atvykstantiems miestas, Vidurio ir Rytų Europos transporto ir logistikos centras, šalies  upių uostas, sporto sostinė. Jame gyvena nuolat besimokanti, išprususi, sveika ir saugi visuomenė. Besiremiant miesto esamos būklės analize bei suformuota vizija, išskirti Kauno plėtros prioritetai: konkurencingumo didinimas, subalansuotas aplinkos vystymas ir pažangios visuomenės kūrimas. Ateityje apsvarsčius Kauno miesto strateginį planą, prioritetai gali būti tikslinami. Lygiagrečiai bus rengiami ir kiti dokumentai: Savivaldybės veiklos 2006-2008 metais strateginis planas, elektroninio Kauno strategija, dvimiesčio plėtros bei panašūs reikšmingi projektai, kuriuos išanalizuos ir patvirtins miesto Taryba.

           Kauno regiono plėtros tarybos 2001 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5  "Dėl Kauno regiono plėtros plano rengimo tvarkos ir finansavimo patvirtinimo" Kauno regiono plėtros agentūrai buvo pavesta parengti Kauno regiono plėtros planą. Šis dokumentas ypatingai svarbus Kauno regionui formuojant svarbiausias plėtros kryptis ir priemones bei siekiant efektyviai įsisavinti ES paramą. Vykdydama Kauno regiono plėtros tarybos sprendimą agentūra iš savivaldybių atstovų suformavo Koordinavimo komitetą. Iš Kauno mokslininkų buvo sudaryta Kauno regiono plėtros plano Ekspertų komanda, kuri rengia Kauno regiono plėtros planą. Plano rengime aktyviai dalyvauja Kauno apskrities savivaldybės ir socialiniai - ekonominiai partneriai. 

                V i z i j a. Nuolatos kurti naujus rekreacinės infrastruktūros objektus miškuose (įvairios paskirties takus, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas, poilsiavietes, stovyklavietes, turizmo trasas ir kita) įrengiant ir atnaujinant viešus miškų rekreacinius objektus, gerinant rekreacinių miško valdų infrastruktūrą, įrengiant sveikatingumo (dviračių, jodinėjimo, slidinėjimo) takus, trumpalaikio poilsio vietas, plečiant poilsio zonas neįgaliesiems, paruošiant privažiavimo bei automobilių parkavimo aikšteles, pastatant informacinius ženklus.

Rekreaciniai ištekliai

                Rekreacinių medynų charakteristika

                Pagal LR Miškų įstatymą rekreaciniams miškams priskiriami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškų, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.

Rekreacinės paskirties miškams vertinamos šios miško estetinės savybės: landšafto tipas (uždaras, pusiau atviras, atviras), ekosistemos natūralumas (vyrauja želdintos rūšys, savaiminės su želdintomis ar savaiminės), estetiškumas (tinkamumas poilsiui), sanitarinė - higieninė vertė, reljefas ir digresija (miško sistemų nuskurdinimas dėl pernelyg intensyvaus rekreacinio naudojimo). Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose vyrauja uždaras ladšafto tipas ( 64 %). Pusiau atviras ladšafto tipas užima 23 %, atviras - 13 %. Ekosistemų naturalumą apibūdina medynų kilmės rodikliai. Savaiminiai medynai auga 70 % medynų, želdintos medžių rūšys vyrauja apie 10 % nuo bendro medynų ploto.

REKREACINIŲ MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA

                Rekreaciniai (poilsiniai) miškai užima 2478 ha (15 %) plotą (šalyje - 4,1 %), iš jų: -  miško parkai - 1567 ha ( 9,6 %), miestų miškai - 238 ha ( 1,5 %) ir rekreaciniai miško sklypai - 673 ha ( 4,1 %).

                Rekreacinės infrastrktūros objektai

                Valstybinės reikšmės miškuose buvo inventorizuota 14 miško poilsiaviečių su elementaria įranga ( miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kuriose vyksta intensyvi rekreacija (dar 6 tokios poilsiavietės inventorizuotos privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose). Rekreacinės infrastruktūros objektai parodyti lentelėje.         

REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI

                Kauno miškų urėdijoje valstybinių draustinių miškai išskirti 1547 ha plote. Be šių miškų, saugomoms teritorijoms priskiriami saugomų gamtos peveldo objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai, priešeroziniai ir apsauginiai (laukų, vandens telkinių, miško sėkliniai medynai) miškai.  Bendras  miškų,  priskirtų  saugomoms teritorijoms, plotas miškų urėdijoje yra 7976 ha  ( daugiau 31  % viso miškų ploto). Daugiau nei pusė  t.y. 4492 ha arba  56 % saugomų teritorijų yra valstybinės reikšmės miškuose.

            Panemunių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913. Parko, jo zonų ir parko apsaugos zonų ribos patvirtintos 2001 m. lapkričio 7 d. LRV nutarimu Nr. 1311. Parko apsaugos reglamentas patvirtintas 2002 m. rugpjūčio 10 d. LRV nutarimu Nr. 426. Parkas apima labai nedidelę Kauno miškų urėdijos teritorijos dalį (apie 240 ha). Miškai užima tik 84 ha plotą.

           Kauno   marių  regioninis  parkas įsteigtas    Lietuvos     Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  1992 m.  rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913,  siekiant   išsaugoti  unikalų   Kauno  marių  tvenkinio kraštovaizdį,  jo   gamtinę  ekosistemą  bei  kultūros  paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.  Kauno marių regioninio parko ribose yra tik 11 ha miškų.

   Urėdijos teritorijoje yra 8 valstybiniai ir Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis.

                Nevėžio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Jis užima 1118 ha teritoriją, iš kurios 540 ha yra miškai ( 51 % draustinio miškų yra valstybinės reikšmės). Draustinyje yra saugomas raiškus erozinio senslėnio tipo Nevėžio upės slėnio kraštovaizdis.   Draustinis priskirtas II miškų grupei.

Lapių geomorfologinis draustinis užima 1168 ha teritorijos plotą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, iš kurių 400 ha yra miškai. Tik 36 % draustinio miškų ( t.y. 142 ha) valdo Kauno miškų urėdija. Saugomas moreniniame gūbryje susiformavusio erozinio raguvyno reljefas. Draustinis priskirtas III miškų grupei ir yra Vytėnų girininkijos teritorijoje.

Nerėpos entomologinis draustinis užima 27 ha teritoriją. Jis įsteigtas kalninių apsiuvų populiacijai ir kitų retų rūšių vabzdžių apsaugai. Visas plotas  yra valstybinės reikšmės miškas. Draustinis yra Kulautuvos girininkijoje,  priskirtas II miškų grupei.

Ringovės entomologinis draustinis įsteigtas pietinių drugių rūšių biotopų apsaugai 209 ha teritorijoje Vilkijos girininkijoje. 195 ha užima miškas, iš kurio 125 ha yra valstybinės reikšmės. Draustinis priskirtas II miškų grupei.

Aluonos hidrografinis draustinis  įsteigtas Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybių teritorijose 180 ha plote, iš kurių 81 ha užima miškai Kauno miškų urėdijos teritorijoje. Valstybinės reikšmės miškų draustinyje nėra. Visas draustinio plotas yra privatus ar skirtas nuosavybės teisių atkūrimui. Draustinis priskirtas III miškų grupei.

Paštuvos botaniniame draustinyje  saugoma Vidurio Lietuvos lygumų miško augalų bendrijos Nemuno šlaituose su retų rūšių augalų augavietėmis. Draustinis įsteigtas Kauno  savivaldybės teritorijoje 243 ha plote , iš kurių 225 ha užima miškai. Valstybinės reikšmės miškų draustinyje yra 138 ha. Draustinis priskirtas II miškų grupei.

Dubysos ichtiologinis draustinis įsteigtas žiobrių nerštaviečių apsaugai. Jis išskirtas Dubysos upėje ir 50 m abipus upės nuo Ariogalos malūno iki žiočių. Jo ilgis - apie 29 km, ir jis yra Vilkijos girininkijos teritorijoje. Į draustinio teritoriją patenka  41 ha miško plotas,  kuris visas yra privatus. Draustinis yra II miškų grupės.

Karklės ichtiologinis draustinis įsteigtas Karklės upėje nuo užtvankos iki žiočių 2,5 km ilgyje. Jame saugomos upėtakių nerštavietės. Draustinyje yra 14 ha miškų, iš kurių 11 ha yra valstybinės reikšmės miškai. Jis priskirtas II miškų grupei.

Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis Kauno miškų urėdijos teritorijoje užima nedidelę dalį - 30 ha miško plotą. Visas plotas patenka į privačių ar skirtų nuosavybės teisių atkūrimui miškų plotą.

                Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 10 poilsiaviečių, 2 stovyklavietėse, 40 atokvėpio vietose ir pakeliauti 2 pažintiniais takais. Kauniečiai ir jų svečiai dažnai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Padauguvos bei Raudondvario girininkijose. Ramiose samanų kilimo apklotose miško aikštelėse, kurias supa svyruokliai beržai, skarotašakės eglės ir storakamieniai ąžuolai, stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Pavėsinėje „Grybai" (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai. Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojami Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos, taip pat Jaučiakių piliakalnis, Alkakalnis (Svirnakalnis), Antakių senkapiai, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Brolių kapai (Kulautuvos girininkija). Savo vandens vėsa atgaivins Palazdenio šaltinis (Vilkijos girininkija), nustebins Kernuvės mitologinis akmuo ir Karūnuotoji eglė (Vilkijos girininkija).

                Kulautuvos pėsčiųjų-sveikatingumo takas. Dažnas važiuodamas keliu Kaunas-Jurbarkas užsuka į jaukią tarp aukštų medžių pasislėpusią poilsiavietę Vilkijos girininkijoje. Šios girininkijos miškuose Kauno urėdijos miškininkai įrengė 3 km ilgio dviračių taką, kuris prasideda nuo Kulautuvos miestelio. Prie tako pradžios ir kelio stovi informaciniai stendai, supažindinantys su tako trasa. Keliaudami šiuo taku poilsiautojai gali sustoti atsikvėpti 5 poilsiavietėse ar 5 atokvėpio vietose. Eidami ar važiuodami mišku, gėrėsitės ne tik nuostabiais miško vaizdais, bet ir ant kalvelės stovinčiomis 9 medžio skulptūromis - 8 senovės lietuvių Dievais ir Deivėmis, kurie saugo mišką, jo ramybę ir mus pačius. Nuo Kulautuvos miestelio pradedantis vingiuojanti takas (100 m ruožas išklotas lentomis) ir jame įrengta poilsiavietė pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Karmėlavos girininkijoje 11 kvartale, kiek atokiau nuo asfaltuoto tako, keli nuolatiniai  miško lankytojai kauniečiai, su girininkijos darbuotojų žinia, įrengė trumpalaikio poilsio poilsiavietę  vaizdingoje vietoje ant Neries šlaito.  Poilsiavietėje suolai, stalai pastatyti iš miške rastų sausuolių ir išvartų,  iš kelmų ir šakų įdomiai sudėliotos įvairios figūros - skulptūros. Poilsiavietės priežiūra rūpinasi patys ją  įrengę miško lankytojai.

Karmėlavos girininkijos poilsiavietė „Lietuvi, nepasišiukšlink"

   Asfaltuota aikštelė prie kelio į Karmėlavos kapines įrengta jau senokai, kai buvo tiesiamas kelias.  Žmonių gan intensyviai lankoma ji neišvengiamai būdavo prišiukšlinama. Girininkija, pasitelkusi į pagalbą  seniūniją  ir  I - mojo vidaus pulko karius (netoliese yra karinis poligonas) JMB kiekvieną pavasarį  sutvarkydavo aikštelę, surinkdavo ir išveždavo šiukšles, bet po dviejų - trijų mėnesių ji vėl būdavo prišiukšlinama, kartais įvairių atliekų  atvežama tiesiog sunkvežimiais. Mėginimas pastatyti joje šiukšlių konteinerius norimo rezultato nedavė: konteineriai tuoj pat prisipildydavo pilni, atliekų krūvos išaugdavo ir šalia jų, vienas konteineris buvo sudegintas.

2007 m. vasarą aikštelė vėl buvo išvalyta nuo šiukšlių ir pasitarus su Karmėlavos seniūnu, Kauno miškų urėdijos, Karmėlavos girininkijos jėgomis minėtoje miško aikštelėje buvo įrengta trumpalaikio poilsio poilsiavietė. Iš masyvių ąžuolo rąstų  skulptorius A.Vaištaras ir eigulys V.Sadauskas padarė stalą, suolus. Taip pat buvo pastatyta A.Vaištaro skulptūra su užrašu: „ Lietuvi, nepasišiukšlink" .

Mintis įrengti laikino poilsio poilsiavietę pasiteisino, aikštelės ir miško apie ją šiukšlinimas žymiai sumažėjo.