Valstybinių miškų užgrobimas prilygsta trileriui

   Tai kas ir kaip vyksta siekiant užgrobti valstybinius miškus galima prilyginti trileriui su visais jam būdingais efektais ir kulminaciniais momentais. Žingsnis po žingsnio, veiksmas po veiksmo iki kvapą gniaužiančių atomazgų.

   Skandinaviškų bankų invazija į Lietuvos ekonomiką turi tęsinį? Kam tai naudinga?
   Ko siekiama valstybinių miškų valdymo modelio reorganizavimu, prisidengiant ekonomine nauda valstybei, akivaizdu jau šiandien. Po viešų pasisakymų, pareiškimų, skundų, išvadų maratono seka parengtas valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatomas įmonių statuso pakeitimas.

   Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas siūlo supaprastintą valstybės įmonių pertvarkymo į bendroves tvarką ir nustato Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo galiojimo terminą iki 2013 m. liepos 1 dienos.

   Laukti ilgai nereikėjo, tikslai atviri ir prie jų eita buvo nuosekliai. Paskelbtos LLRI pozicijos tebuvo dūmų užsklandos efektas tikrajam veiksmui užmaskuoti. Miškų urėdijas iš valstybės įmonių reorganizavus į Akcines bendroves, toliau, pagal Lietuvoje žinomą schemą ir technologijas seka paskutinis žingsnis - „prichvatizacija":

   Akcinių bendrovių steigimas valstybinių miškų sektoriuje sudarytų pačias palankiausias sąlygas realizuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymus privatizuoti valstybinius miškus.

   Valstybės įmonės miškų urėdijos, įteisinus jų statusą kaip „Akcinių bendrovių":
   1. Negali vykdyti valstybinių miškų pareigūnų funkcijų;
   2. Neturi teisės patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės miškų;
   3. Joms nekeliami uždaviniai tenkinti viešuosius interesus ir vykdyti kitą veiklą siekiant teikti viešąsias paslaugas.

   „Kad ir kaip sunku bebūtų, valstybinius miškus išsaugosime". Taip rašėme prieš metus ir tokios pat pozicijos laikomės ir šiandien.
   Tuo metu kai valstybinių miškų miškininkai atlieka savo darbą - rūpinasi, kad Lietuvos miškai būtų kokybiškai ir laiku atkurti, išpuoselėti, teikia žaliavą Lietuvos perdirbėjų pramonei, mažai apie miškus teišmanantys ir visuomenę norintys suklaidinti, skaičiuoja tik pinigus ir nori sužlugdyti valstybinių miškų ūkį.

   Privačios struktūros bei kiti lobistiniai dariniai, siekiantys valstybinių miškų valdymo reorganizavimo ir valstybinių miškų privatizavimo, šiandien kalba tik apie kirtimų didinimą, apie pelningumą ir ekonominę miškų naudą, visiškai neužsimindamos apie žmonių poreikius, apie miško atkūrimą bei saugojimą.
   Instituto paskelbta pozicija dėl miškų valdymo ir privatizavimo akivaizdžiai šališka ir išreiškia suinteresuotų grupuočių interesus.
   Autoriai akivaizdžiai į mišką žvelgia vien per vartotojišką prizmę. Tendencingai komentuojami tik pavieniai „pliki" ekonominiai skaičiai (pajamos, pelnas, darbuotojų skaičius), tačiau visiškai neanalizuojami miško ūkinių darbų rodikliai ir kokybė, funkcijų priskyrimas ir vykdymas, valdymo struktūra, teisės aktais nustatyti reikalavimai ir kt. Išdėstytos padrikos mintys be argumentų, darbe nepateikta elementari motyvuota analizė.
   Teiginys, kad dėl neefektyvaus valstybinių miškų valdymo modelio valstybė kasmet tiesiogiai netenka pajamų, prieštarauja civilizuotų kraštų miškų ūkio tvarkymo principams. Lyginant ūkininkavimą valstybiniuose ir privačiuose miškuose, pateikiamos abstrakčios mintys, neatitinkančios realybės.
   Šiandien privatus miško savininkas vangiai rūpinasi priešgaisrine miškų apsauga (visus miško gaisrus, tame tarpe ir privačiuose miškuose, gesina miškų urėdijų priešgaisrinės komandos, o profilaktines priemones savininkai vykdo itin retai), sanitarine miškų apsauga, miško kelių būkle, nesulyginama atliekamų darbų kokybė skirtingos nuosavybės miškuose. VĮ Miškų urėdijoms išduoti tarptautiniai sertifikatai, liudijantys ūkininkavimą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, tuo tarpu privačių miškų šiandien Lietuvoje sertifikuota vos keli tūkst. ha.
   Latvijos ir Lietuvos valstybinių miškų sistemose darbuotojų skaičiaus bei gautų pajamų lyginimas yra nekorektiškas, nes skiriasi šalių valstybiniam miškų sektoriui priskirtos funkcijos, medienos pardavimo apimtys, medienos pardavimo kainos bei kainos struktūra.
   Latvijos akcinė bendrovė „Latvijos valstybiniai miškai" yra orientuota į maksimalų pelno gavimą. Joje dirba 750 darbuotojų (neįskaitant darbininkų), ji nevykdo valstybinių miškų valdytojo, miškotvarkos projektų organizatoriaus, miškų priešgaisrinės, sanitarinės apsaugos bei apsaugos nuo pažaidų funkcijų. Šios funkcijos deleguotos veikiančiai valstybinei miškų tarnybai, kurioje dirba 1645 darbuotojai. Šios tarnybos išlaikymas kainuoja apie 115 mln. Litų. Akivaizdu, kad Latvijos valstybinių miškų sektoriuje dirba 2395 specialistai, kai tuo tarpu Lietuvoje 2009 m. duomenimis dirbo 2460 specialistų (įskaitant 120 specialistų, dirbančių Valstybinės miškotvarkos tarnyboje ir Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje).

   Latvijos akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai miškai" 2007 m. litų daugiau gaunamos pajamos pagrįstos šiais objektyviais veiksniais:
   1) dėl 1,2 mln. kubinių metrų didesnių medienos realizavimo apimčių - 220 mln. litų;
   2) dėl žymiai didesnių nei Lietuvoje medienos eksporto apimčių, didesnės dalies spygliuočių sortimentų bendroje pardavimo apimtyje bei labiau išvystytų medienos perdirbimo gamybinių pajėgumų vidutinė vieno kubinio metro pardavimo kaina buvo didesnė nei Lietuvoje 35 litais. Dėka to už apvaliąją medieną gauta daugiau 70 mln. litų;
   3) pagal Lietuvoje priimtą apskaitos tvarką apvaliosios medienos kaina skaičiuojama miškų urėdijos sandėlyje be transportavimo išlaidų. Tuo tarpu Latvijoje medienos kaina yra skaičiuojama vartotojo sandėlyje, įskaitant ir medienos transportavimo kaštus. Dėl to Latvijos valstybinių miškų teikiamuose duomenyse apie pajamas už medieną įskaityta ir 80 mln. litų sąnaudų medienos transportavimui.
   Grynojo pelno skirtumai pagrįsti šiais objektyviais veiksniais:
   1) dėl vykdomų funkcijų skirtumo, nurodyto 5 punkte - 115 mln. litų;
   2) dėl 1,2 mln. kubinių metrų didesnių miško kirtimo apimčių iš to paties ploto - 120 mln. litų;
   3) dėl didesnių apvaliosios medienos pardavimo kainų - 100 mln. litų.

   Pažymime, kad straipsnyje pateiktas 2007 m. gauto Lietuvos ir Estijos valstybinio miškų sektoriaus pelno skirtumas (143 mln. Lt) neatitinka tikrovės - 2007 m. miškų urėdijos gavo 91 mln. Lt pelno, o Estijos valstybinis sektorius pagal oficialiai paskelbtus duomenis 85 mln. Lt.

Daugiau