-MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS RODIKLIAI

     Praeitos miškotvarkos metu ypatingų sanitarinės apsaugos priemonių projektuota nebuvo – sanitariniai kirtimai, medienos apdorojimas chemikalais bei žievinimas, gaudomųjų medžių išdėstymas ir kt.  Esamą sanitarinę miško būklę iš dalies parodo miškotvarkos inventorizuotas sausuolių ir virtėlių tūris. Valstybiniuose miškuose rasta 13,1 tūkst.m³ ( 0,5 % nuo viso tūrio) sausuolių ir virtėlių. Apskaičiuotas natūralus atkritimas sudaro apie 6,7 tūkst.m³ (5,4 tūkst.m³ likvidinės medienos).
Miško sanitarinę apsaugą reglamentuoja Miško sanitarinės apsaugos taisyklės ( 2007-04-11).
     Praeitame vykmetyje sanitariniais kirtimais buvo kasmet apimama 2455 ha miško, iškertant vidutiniškai po 8 m³ iš 1 ha. Sanitariniais kirtimais šiame vykmetyje bus iškertama kasmet vidutiniškai po 13,0 tūkst. likvido. Tai turėtų užtikrinti normalią medynų būklę, be to, 789 ha plote numatomi einamieji ir retinimo kirtimai, kuriais taip pat gerinama miškų sanitarinė būklė.
          Urėdijos, kaip ir visus šalies miškus, kasmet pažeidžia abiotiniai veiksniai, vabzdžiai, ligų sukėlėjai, žvėrys. Visų šių veiksnių ir organizmų daroma žala nevienoda. Miško kenkėjų, ligų bei kitų veiksnių sužaloti medynai registruojami kasmet nuo 1968 metų, kai buvo įsteigta Miško apsaugos stotis. Pakenktų medynų plotai surašomi į statistinę formą 10 MŪ, o komentarai pateikiami miškų sanitarinės būklės apžvalgoje, kurią parengia Miško apsaugos darbuotojai.
     Miškų sanitarinę būklę, atliktas apsaugos priemones parodo jau minėtos ataskaitos duomenys už paskutiniuosius tris metus.
     Sanitariniai plyni kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose atrankiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Sanitariniai kirtimai laikomi plynais, kai dėl blogos sanitarinės būklės iškertami visi medyną ar jo dalį sudarantys medžiai, nepriklausomai nuo medyno amžiaus ir iškertamo ploto.
     Numatytą kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyną apžiūri:  kai medyno plotas iki 1 ha, – miškų urėdo įsakymu sudaryta 3 miškų urėdijos specialistų komisija; kai plyni sanitariniai kirtimai numatomi vykdyti saugomoje teritorijoje, komisijoje turi dalyvauti ir valstybinio parko direkcijos, jei jos nėra, – regiono aplinkos apsaugos departamento arba jo struktūrinio padalinio, išduodančio leidimą miškui kirsti, atstovas. Kai medyno plotas 1 ha ir didesnis, apžiūroje turi dalyvauti Valstybės miškų tarnybos specialistas.                 

MIŠKŲ SANITARINĖ BŪKLĖ IR ATLIKTOS MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS  PRIEMONĖS  (plotas, ha) (pagal MU – 10 formą )

     Urėdija per 2010 metus miškų sanitarinės būklės gerinimui atliko įvairių priemonių 2057 ha plote. Daugumoje tai fizinės – mechaninės apsaugos priemonės. 
   2010 m. naujai atsirado židinių 1280 ha plote. Miškai nukentėjo nuo vėjovartų ir grybinių ligų uosio pažeidimų, nors tie pažeidimai nėra plataus masto, kadangi uosynų yra tik 687 ha. Kauno miškų urėdijoje miškai nėra stipriai pažeidžiami išskyrus vėjų pažeidimus.
     Miškų sveikatingumui gerinti ir atsiradusioms ligoms, kenkėjų židiniams likviduoti taikytos biologinės, cheminės ir fizinės – mechaninės apsaugos priemonės. Paskutinių metų laikotarpiu taikytų apsaugos priemonių apimtis 2057 ha.    

      Svarbesnės iš 2010 metais taikytų biologinių priemonių yra šios: pagaminti ir iškabinti 200 naujų inkilų 132 ha plote, išvalyta ir suremontuota 250  senų inkilų 167 ha plote, aptverta 50 skruzdėlynų 63 ha plote, atrinkti ir paženklinti 35 uoksiniai medžiai, pasodinta nektaringų krūmų parazitinių vabzdžių gausinimui 12ha plote.
     Cheminės apsaugos priemonės vykdytos 124 ha plote, daugiausia naikintos piktžolės ir atžalos. Iš fizinių - mechaninių kovos priemonių daugiausiai naudotos trys: šalinti kenkėjų apnikti medžiai (550 m³ medienos 180 ha plote), parinkti bei išdėstyti vabzdžiagaudžiai medžiai (60 m³ , 95 ha plote) ir išdėstyta 300 gaudyklėlių 530 ha plote. 122 ha jaunuolynų aptepta repelentais ir 17 ha aptverta tinkline tvora. Ši ūkinė priemonė ypač svarbi, nes pušies ir kiti  želdiniai stipriai nukenčia nuo žvėrių.
     Sanitarinės apsaugos priemonės daigynuose, medelynuose vykdytos 53 ha plote (tai daugiausia piktžolių naikinimas).