VĮ Kauno miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto santrauka

Miškotvarkos projektas - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas parengtas Kauno miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Jų plotas patvirtintas LR Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr.1370 ir yra 16319 ha. Pagal miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2004 - 2013 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2003 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis ir I - jo miškotvarkos pasitarimo protokolu. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus).

Natūroje nustatyta:

• medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);
• augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);
• pomiškio ir trako įvairovė;
• miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros objektų vietos, aprašyti rekreaciniai ir kiti įrenginiai.. Įvertinta medžiojamosios faunos būklė.

Svarbiausi Kauno miškų urėdijos ūkio tikslai yra : miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

• miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;
• saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;
• miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;
• miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Kauno miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 26225 ha miško plotas. Valstybinės reikšmės miškai užima 16319 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui - 9474 ir kiti miškai ( savivaldybių, bendrijų ir. kt.) - 433 ha. 

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga - miškų žemėlapiai M1:10000, medynų planai ir kiti tematiniai planai M1:20 000, apžvalginiai žemėlapiai M1:50000.

Kartografinė medžiaga ir taksoraščiai apima visų nuosavybės formų miškus, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių miškų, miškų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui ir kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai sudaromi pagal savininkų užsakymus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų miškų (valstybinės reikšmės miškų) plotas (16319 ha) paskirstytas 6 girininkijoms: Vilkijos, Padauguvos, Raudondvario, Sitkūnų, Vytėnų ir Karmėlavos. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,9 tūkst. ha iki 3,6 tūkst.ha (vidutinis 2,7 tūkst. ha). Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose - į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 43 ha, taksacinio sklypo - 2,4 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 19% ( 3131 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) - 8% (1362 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) - 73% ( 11826 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 14848 ha miškų plotą. 15% medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 715 ha ( 4,3%), iš jų 667 ha kirtavietės.

Bendras medynų tūris yra 2,9 mln. kubinių metrų. Pušynai Kauno urėdijoje užima 11 % medynų ploto, eglynai - 27%, ąžuolynai - 8%, uosynai - 5%, beržynai - 29%, juodalksnynai - 9%, drebulynai - 7 %, baltalksnynai ir liepynai po 2 %. Kitų medžių rūšių medynai (maumedžiai, klevai, skroblai ir kt.) auga nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha yra195 m³, brandžių medynų - 286 m³.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip : jaunuolynai užima 37% visų medynų ploto, pusamžiai - 17%, pribręstantys - 9%, brandūs - 37%.

Vyrauja laikinai užmirkusios (65%), labai derlingos (42%) augavietės.Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms ( draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra 4,5 tūkst. ha arba 27% visų miškų ploto.

Teritorijoje yra 8 valstybiniai ir 1 regioninio parko draustiniai:

• 1. Nevėžio valstybinis kraštovaizdžio draustinis;
• 2. Nerėpos valstybinis entomologinis draustinis;
• 3. Lapių valstybinis geomorfologinis draustinis;
• 4. Ringovės valstybinis entomologinis draustinis;
• 5. Aluonos valstybinis hidrografinis draustinis;
• 6. Paštuvos valstybinis botaninis draustinis;
• 7. Dubysos valstybinis ichtiologinis draustinis;
• 8. Karklės ichtiologinis draustinis;
• 9. Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis.

Draustinių teritorijose esančių valstybinės reikšmės miškų plotas - 1401 ha.

 Praeito vykmečio (1989 -2003) miško ūkinės veiklos analizė

Miškotvarkos projekte pateikta ankstesnės miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1989 - 1998 metams bei 1999 - 2003 metų ūkinės veiklos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Per praeitą vykmetį miško fonde įvyko tiek kiekybinių, tiek kokybinių pakitimų. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.

• 1. Visi miškai pagal nuosavybės formas suskirstyti į tris grupes:
• o valstybinės reikšmės miškai - 62%;
• o privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai - 36%;
• o kitų naudotojų miškai - 2 %.
• o Dėl šios priežasties sudėtingesnė tapo ūkinės veiklos analizė ir vertinimas.
• 2. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas padidėjo 325 ha (apie 2%) ne miško žemės sąskaita (pelkių, ž.ū. naudmenų). Miško žemėje medynų plotas sumažėjo 126 ha ( kirtaviečių sąskaita).
• 3. Padaugėjo jaunuolynų ir brandžių medynų (atitinkamai 21% ir 9%), tačiau 8% sumažėjo bręstančių medynų plotas. Gamtinę brandą pasiekusių medynų plotas padidėjo 2%. Eksploatuojamų (III+IV grupių) beržynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 29% ploto), amžiaus struktūra nėra gera - brandžių medynų 40%, jaunuolynų - 33% , o bręstančių medynų 14%. Eglynų amžiaus struktūra taip pat nėra gera - jaunuolynų yra 61 %, brandžių medynų - 30%.
• 4. Medynų vidutinis tūris 1 ha sumažėjo 4 m³ ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 195 m³ (privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose - 201 m³). Brandžių medynų tūris 1 ha yra 286 m³ ( privačiuose - 231 m³). Per vykmetį jis padidėjo 25 m³.
• 5. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių medynų plotas sumažėjo 727 ha (eglynų sąskaita), kietųjų lapuočių - sumažėjo 57 ha ( uosynų sąskaita), nors ąžuolynų plotas padidėjo 93 ha. Beržynų padaugėjo 263 ha, juodalksnynų - 206 ha. Neigiamai reikėtų vertinti kad ir nedidelį drebulynų ir baltalksnynų plotų ( 56 ir 58 ha) padidėjimą.
• 6. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė per 1989-1998 m. iškirsta 117%, ugdymo kirtimų iškirsta 110% (pagal plotą 87%), sanitarinių kirtimų - 205%. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai). Valstybinės reikšmės miškuose miškotvarka rado 13,1 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,9 m³/ha). Pagrindinių kirtimų apimtis antram penkmečiui ir vėlesniam laikotarpiui koreguota ir nebuvo viršijama, o retinimais ir einamaisiais kirtimais daugiau iškirsta pagrįstai. Naudojimas iš 1 ha mišku apaugusio ploto sudarė 4,0 m³ likvido (projektuota 3,3 m³).
• 7. Želdinta 58% plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 23%, dar neatžėlę kirtavietės užima 19% vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 15 ha ( 0,4% visų kirtaviečių), iš jų želdintinų 1 ha. Apie 74% savaime atžėlusių plotų atžėlė beržais ir juodalksniais, apie 24% - drebulėmis ir baltalksniais, 2% - kitomis medžių rūšimis. Plynai iškirstų biržių apželdytame plote 91% tikslinės medžių rūšys sudaro 50 ir daugiau %.
• 8. Miškų urėdijos duomenimis visoje miškų urėdijos teritorijoje turėjo būti 2390 ha išlikusių želdinių, įveistų 1989-2003 metais. Miškotvarka inventorizavo (be žuvusių) 2553 ha arba 163 ha daugiau. Pagrindinė neatitikimo priežastis ta, kad privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose 1993 - 2003 m. įveista 203 ha želdinių, kurių plotas į miškų urėdijos ataskaitas nepateko. Taip pat dalis nurašytų želdinių, sumažėjus žvėrių daromai žalai ir dėl žėlimo, atsigavo ir buvo miškotvarkos aprašyti kaip išlikę želdiniai. Be to, plotų neatitikimas susidarė dar ir dėl netikslios želdinių apskaitos buvusiose žemės ūkio įmonių žemėse, sklypų ribų pasikeitimų.
  Želdinių būklė turėtų būti geresnė - gerų želdinių yra tik 22%, patenkinamų - 73%, blogų - 4% ir žuvusių - 1%. Svarbiausios žuvimo ir blogos želdinių būklės priežastys - žvėrių pažeidimai (44% viso žuvusių ir blogos būklės želdinių ploto), sausros poveikis (24%) ir stelbimas minkštaisiais lapuočiais (19%).
• 9. Miškų sanitarinė būklė normali, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos, priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama gerai. Vidutinis vienos gaisravietės plotas per paskutinius 5 metus yra 0,08 ha, t.y. daugiau kaip 2 kartus mažesnis nei per priešpaskutinį vykmetį.
• 10. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Miško ūkinių priemonių projektas 2004 - 2013 metams

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96 -1872; 2001, Nr. 35 - 1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr.63 - 1188; 2001, Nr.108 -3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr.65 - 2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr.4 - 160),  Pagrindinių miško kirtimų taisyklės (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004 Nr.10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (Žin., 2004, Nr.55 - 1917), Miško ugdymo kirtimų taisyklės (Žin., 2004, Nr.25 - 778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20-30 metų). Trumpalaikiam (5 metai) arba operatyviam planavimui (1-2 metai) naudojami ūkinių darbų žinialapiai, darbų eiliškumas, biržių kirtimo metai, nepertraukiamos miškų apskaitos duomenys. Vidutinės trukmės planavimui - visi miškotvarkos sprendiniai projekto galiojimo laikotarpyje (10 metų), bei numatomi priimti sprendiniai (pagrindinių kirtimų norma, biržių išdėstymas antram penkmečiui), kiti galimi pakeitimai atlikus valstybinę projekto priežiūrą, vykdant nepertraukiamą miškų apskaitą. Ilgalaikiam planavimui - apskaičiuota pagrindinių kirtimų norma trims dešimtmečiams, miško rodiklių pokyčių prognozė, saugomų teritorijų tinklo vystymo, biologinės įvairovės strategija ir kt. dokumentai.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu - optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2005 - 2009 m.m.), po to, aktualizavus duomenis, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2010-2014 m.m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų metinė apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Ateinančiam vykmečiui (2004 - 2013 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 72,5 tūkst. m³. likvidinės medienos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Plotas, ha	Likvidinės medienos tūris, tūkst. m3
1. Pagrindiniai kirtimai	243	53,7
2. Pavienių ir brandžių medžių kirtimai	35	1,0
3. Ūgdymo kirtimai, iš viso	399	4,3
- šviesinimai ir valymai	320	0,8
-  retinimai	47	1,7
-  einamieji kirtimai	32	1,8
4. Sanitariniai kirtimai	x	13,0
5. Kiti kirtimai	x	0,5
Iš viso	677	72,5

Miško naudojimo rodikliai:

• 1. Iškertamas likvidinis tūris m³ iš 1 ha mišku apaugusio ploto4,9
• 2. Pagrindinių kirtimų dalis visame naudojime, % 75
• 3. Bendro medienos prieaugio naudojimas, % 107
• 4. Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio 3,0
• 5. Plynai iškertamo ploto % nuo medynų ploto 0,7

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 196 ha. Želdinti numatoma apie 74 %, paliekama miškui želti - apie 26 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis ( 13,0 tūkst. kub. metrų likvidinės medienos per metus).

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo ( 17 % miškų), vidutinio degumo ( 18 %) ir žemo degumo ( 65 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 50 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 8 briedžiai, 383 elniai,  347 stirnos ir 418 šernų.  Numatyta įrengti 13 ėdžių, 8 šėryklas šernams, 6 daržinėles - pašiūres, 13 stacionarių bokštelių ir 30 laižyklų.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Žemės ūkio naudmenos. Miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 76 ha ariamų, pievų,  ganyklų ir sodų.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3800 ha miškų ( 14,5 % viso miškų ploto), iš jų 2478 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota 14 poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti. Detalesnis rekreacinių miškų tvarkymas dabartiniu metu įmanomas tik pagal specialius parkų ir kt. rekreacinių objektų techninius projektus, įgyvendinamus tikslinio finansavimo pagrindu.

Miškotvarkos projekte pateiktas ekonominis ir  ekologinis projekto pagrindimas, pateikiami prognozuojami miškų rodiklių pakitimai ir miško naudojimo prognozė 30- čiai metų.

Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai:

• miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;
• sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;
• miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;
• miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;
• miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;
• kitų socio - ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.

Miško ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.).Ūkinių priemonių apimtys ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis, perimvietėmis, tuokvietėmis sąrašai, žiniaraščiai (bendri ir kiekvienai girininkijai), pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina tiesioginius ūkinės veiklos vykdytojus vykdyti saugomų gamtos objektų  stebėjimą (monitoringą) t.y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Atlikta miškų urėdijos veiklos teritorijoje kertinių miško buveinių inventorizacija, nors buveinių teisinis statusas ir ūkinės veiklos apribojimai nenustatyti, projekte atsižvelgta išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų  bei apribojant kitas priemones. Kertinės miško buveinės tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos organiškai bus įtrauktos į esamą saugomų teritorijų sistemą, pagerins jos struktūrą, kaip vienas iš jos elementų.

Prognozės ir skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

 

  MIŠKŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI
( plotas, ha)