Miškų Sertifikavimas

VĮ Kauno miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 metais. Tai patvirtina suteiktas sertifikatas SW-COC-001246 galiojantis nuo 2004 06 22. Sertifikavimo darbus Kauno miškų urėdijoje atliko  FSC^®  (Forest Ste­wardship Council) (Miškų valdymo tarybos) akredituotos Smart Wood programos partnerių Rytų Europoje, Skandinavijoje ir Rusijoje - Danijos bendrovės NEPCon (Nature, Ecology and People Consult) ekspertai. Sertifikuotojo ekspertai kasmet tikrina kaip vykdomi prisiimti įsipareigojimai.

Sertifikavimo tikslas - pasiekti, kad miškai būtų tvarkomi ir naudojami, laikantis atsakingų miškų ūkio principų, tai yra, nekenkiant miškų ekologinėms, socialinėms bei ekonominėms funkcijoms, laikantis Europos laukinės gamtos apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų konferencijoje "Aplinka ir plėtra" priimtų pasaulio miškų išsaugojimo principų bei kitų tarptautinių susitarimų miškų išsaugojimo klausimais.

Dabar VĮ Kauno miškų urėdijos miško produktai yra įteisinti kaip kilę iš miškų, kuriuose ūkininkaujama pagal tarptautinius FSC miškų sertifikavimo principus ir kriterijus, įvertintus nepriklausomų ekspertų.

FSC principai

1. ĮSTATYMŲ IR FSC PRINCIPŲ LAIKYMASIS

Miško ūkis turi gerbti visus šalies įstatymus, taip pat ir tarptautines deklaracijas bei sutartis, kurias ta šalis pasirašiusi, atitikti visus FSC principus ir kriterijus.

2. NUOSAVYBĖS IR NAUDOJIMO TEISĖ BEI ATSAKOMYBĖ

Ilgalaikė nuosavybės ir naudojimo teisė žemės ir miško ištekliams turi būti griežtai apibrėžta, įforminta dokumentais ir juridiškai įteisinta.

3. VIETOS ŽMONIŲ TEISĖS

Turi būti pripažinta ir gerbiama vietos žmonių teisė turėti, naudoti ir valdyti savo žemę, teritoriją ir išteklius.

4. SANTYKIS SU BENDRUOMENĖMIS IR DARBUOTOJŲ TEISĖS

Miško ūkis turi išsaugoti ar gerinti miško darbuotojų ir vietos bendruomenių ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

5. NAUDA IŠ MIŠKO

Miško ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, kad užtikrintų ekonominį gyvybingumą ir platų aplinkosauginių bei socialinių funkcijų spektrą.

6. POVEIKIS APLINKAI

Miško ūkis turi išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą.

7. MIŠKO TVARKYMO PLANAS

Miško tvarkymo planas turi būti paruoštas, įgyvendinamas ir nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į darbų apimtis ir intensyvumą Aiškiai turi būti apibrėžti ilgalaikiai miško ūkio tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

8. MONITORINGAS IR ĮVERTINIMAS

Monitoringas turi įvertinti miško būklę, produkcijos kiekį, gamybos grandinę, miško ūkio veiklą bei jos poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į miško ūkio apimtis ir intensyvumą.

9. DIDELĖS APLINKOSAUGINĖS VERTĖS MIŠKŲ IŠSAUGOJIMAS

Miško ūkio veikla didelę aplinkosauginę vertę turinčiuose miškuose turi būti vykdoma, siekiant išsaugoti ar sustiprinti šiems miškams būdingas savybes. Sprendimai dėl didelės aplinkosauginės vertės miškų turi būti visuomet priimami prevencinio požiūrio kontekste.

10. PLANTACINIAI ŽELDINIAI

Plantaciniai želdiniai turi būti planuojami ir tvarkomi pagal 1 - 9 principus ir kriterijus bei remiantis 10 principu ir jo kriterijais. Plantaciniai želdiniai ne tik teikia socialinių ir ekonominių privalumų bei prisideda tenkinant pasaulio poreikį medienos produktams; jie taip pat turi sumažinti natūralių miškų naudojimą bei skatinti jų atkūrimą ir apsaugą. Siekdama užtikrinti maksimalią floros ir faunos rūšių, kurios neturi retų, nykstančių ar kitų saugomų rūšių statuso, apsaugą, miškų urėdija įsipareigoja:

a) vykdydama ūkinės veiklos priemones jos valdomuose miškuose imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta maksimali atskirų, ūkinės veiklos vykdymo metu tiesiogiai arba netiesiogiai veikiamų, floros ir faunos rūšių apsauga;

b) užtikrinti, kad pagal rangos sutartis miško ūkio darbus vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys įsipareigotų saugoti atskiras, darbų vykdymo metu tiesiogiai arba netiesiogiai veikiamas, floros ir faunos rūšis.

Kauno miškų urėdija, vykdydama miško ūkio veiklą, naudoja tik tuos chemikalus, kurie yra leidžiami naudoti Lietuvos Respublikoje. Leidžiamų naudoti Lietuvos Respublikoje cheminės augalų apsaugos priemonių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Siekdama cheminių medžiagų naudojimo mažinimo visoje miško ūkio veikloje, miškų urėdija numato:

a) nuosekliai mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą išauginant sodmenis daigynuose, ruošiant dirvą miško želdiniams bei želdant mišką, ugdant jaunuolynus ir vykdant sanitarinę miškų apsaugą, o taip pat apdorojant nukirstą žaliavinę medieną. Esant masiniam kenkėjų ar ligų išplitimui, chemikalų naudoti mažiau, nei buvo panaudota paskutinio tokio išplitimo metu;

b) pagal galimybes ir poreikius didinti mechaninių ir kitų ekologiškai priimtinų priemonių panaudojimą išauginant sodmenis daigynuose, ruošiant dirvą miško želdiniams bei želdant mišką, ugdant jaunuolynus ir vykdant sanitarinę miškų apsaugą, o taip pat apdorojant nukirstą žaliavinę medieną;

c) esant būtinybei, naudoti tik tuos chemikalus, kurių nedraudžia naudoti FSC miškų sertifikavimo sistemos reikalavimai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai.