Raudondvario medelynas
Raudondvaris, Medelyno g. 1
Tel.: (8-37) 549224

 

Miškotvarkos projekto santrauka


VĮ KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO 2014 - 2023 METAMS
S A N T R A U K A
 
 
Vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei, skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinis miškotvarkos projektas parengtas VĮ Kauno miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams, naudojant 2013 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai dešimt metų (nuo patvirtinimo datos).
Miškų inventorizacija atlikta sklypiniu metodu valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo", ir naudojant 2013 m. aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radavietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.
Svarbiausi VĮ miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie VĮ miškų urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas.
VĮ Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengto vidinės miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga - miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų planai (M 1:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50000). Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybės formų miškai. Kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.
VĮ Kauno miškų urėdijos veiklos teritorijoje (87,5 tūkst. ha) inventorizuotas 25,9 tūkst. Ha miško plotas (teritorijos miškingumas - 28,9 %). VĮ miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 16,6 tūkst. ha (65 %), kiti VĮ miškų urėdijos žemės plotai - 52,6 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisėms atkurti miškai - 8,9 tūkst. ha (35 %), kitų valdytojų valstybinės reikšmės miškai - 0,1 tūkst. ha (0,5 %), VĮ miškų urėdijos valdomi miškai siūlomi įtraukti į VRM plotus - 0,2 tūkst. ha (0,5 %). VĮ miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra aštuoni valstybiniai draustiniai, du miško genetiniai draustiniai, du regioniniai parkai (dalys), trys biosferos poligonai bei biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos - devynios vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir šešios paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Valstybės saugomose teritorijose miškai užima 12,1 tūkst. ha (46,8 % viso miškų ploto), VĮ Kauno miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 8,1 tūkst. ha ploto (49,0 % nuo VĮ miškų urėdijos miškų ploto).

 

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ RODIKLIAI

Visas VĮ miškų urėdijos valdomų miškų plotas paskirstytas šešioms girininkijomis: Vilkijos, Padauguvos, Raudondvario, Sitkūnų, Vytėnų, Karmėlavos. Vidutinis girininkijos plotas yra 2,7 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 390 kvartalų, o juose - į 9,6 tūkst. miško sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 43 ha, miško sklypo - 1,7 ha. Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti šioms miškų grupėms: I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinių miškų) 19.4 % (3223 ha), III grupės (apsauginių miškų) - 8,2 % (1363 ha) ir IV grupės (ūkinių miškų) - 72.4 % (12049 ha). Kiekvienoje miškų grupėje yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir režimas, o pagal miško funkcinę paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 15448 ha. Kultūrinės kilmės medynų (įveistų sodinant) yra 22 %. Neapaugusių mišku plotų yra 474 ha (2,8 % miško žemės ploto), iš jų 422 ha kirtavietės. Ne miško žemės yra 285 ha (1.7 % bendro ploto), iš jų pelkių - 2,9 ha, sausinimo griovių - 223 ha, trasų (platesnių nei 10 m) - 57 ha. Vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, kurie užima 50 % viso medynų ploto (beržynai - 27 %, juodalksnynai - 11 %, drebulynai - 8 %, kiti minkštieji lapuočiai sudaro 5 %). Tarp spygliuočių vyrauja eglynai (29 %), pušynai (10 %). Kietieji lapuočiai (vyrauja ąžuolynai) auga 1198 ha plote (8 %). Bendras medynų tūris yra 3,318 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare - 215 m3, brandžių medynų - 309 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 7,04 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,74, vidutinis visų medynų amžius - 52 metai. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai - 46 %, pusamžiai - 17 %, pribręstantys - 8 % ir brandūs - 29 % ploto. Vyrauja laikinai perteklingo drėgnumo 66 %, iš jų derlingos ir labai derlingos augavietės 42 %, normalaus drėgnumo 18 %, iš jų derlingos ir labai derlingos augavietės 14 %. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 11 % viso ploto, iš jų nusausintos 2 %.

MIŠKO AUGINIMO IR NAUDOJIMO VEIKSMINGUMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ

  Analizei naudoti 1989 m., 2003 m. miškotvarkų duomenys, VĮ miškų urėdijos ūkinės veiklos ataskaitos. Išvados suformuluotos pagal valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis). VĮ Kauno miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų plotas padidėjo 316 ha. Plotas padidėjo, priskiriant valstybinius miškus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui. Medžių rūšių kaita vertintina teigiamai. Plynumos atkuriamos spygliuočiais ir kietaisiais lapuočiais, medynai laiku išugdomi. Spygliuočių medynų plotas padidėjo 446 ha, ąžuolynų - 61 ha, atitinkamai sumažėjo minkštųjų lapuočių. Didėja medynų našumas. Dėl tūrio prieaugio kaupimo, racionalių kirtimų vidutinis medynų tūris hektare padidėjo 20 m3, o brandžių medynų tūris padidėjo 23 m3 ir sudaro 309 m3 hektare. Eksplotacinio fondo brandžių medynų plotas sumažėjo (921 ha), tačiau padidėjo (70 ha) perbrendusių medynų plotas. Perbrendusių medynų susikaupė 1136 ha, dauguma jų pateks į projektuojamas biržes.

Gerai vertintini miškų atkūrimo darbai. Plynos kirtavietės 55 % plote atkurtos želdinant.Mišrūs vykmečio želdiniai sudaro 85 % viso įveisto ir atkurto ploto. Geros būklės želdinių yra 47,6 %, patenkinamų - 52,2 %, blogų - 0,2 % (ankstesniame vykmetyje atitinkamai 22 %, 73 %, 4 % ir 1%). Laiku atliekami želdinių priežiūros darbai ir apsaugos darbai. Tarp paliktų želti augaviečių per 39 % yra pelkinės ir užmirkusios. Atžėlę jaunuolynai mišrūs, vyrauja juodalksnynai (46 %), beržynai (42 %), spygliuočiai (1 %), kiti lapuočiai sudaro 11 %. Toliau vykdant jų priežiūrą ir ugdymą, bus siekiama formuoti tikslinius medynus. Ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai, ypač retinimai, nedelsiant ugdytinų beveik nėra. Medynų rūšinėje struktūroje daugėja vertingesnių medžių, išsaugotos želdintinos medžių rūšys. Tačiau daugiau dėmesio reikia skirti jaunuolynų ugdymui, kur vyksta intensyvus lapuočių
žėlimas, ypač antrojoj amžiaus klasėje. VĮ Kauno miškų urėdijoje plečiami neplynai kertamų medynų plotai, pasiekę 15 % pagrindinių kirtimų ploto. Neplyni kirtimai vykdyti 358 ha plote, iš jų 130 ha plote po paskutinio atvejo susiformavo naujos kartos medynai - kirtimų tikslas pasiektas.
Funkcionuojanti bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema veikė patikimai ir užtikrintai. Įdiegta modernizuota antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema leis operatyviau fiksuoti kilusius miško gaisrus ir turėtų sumažinti vidutinį gaisravietės plotą, kuris praėjusiame vykmetyje buvo 0,16 ha.
Miškų sanitarinė būklė patenkinama. VĮ miškų urėdijos miškuose išvengta platesnio niokojančių ligų, kenkėjų, stichinių veiksnių išplitimo. Inventorizuota per 36 tūkst. m3 sausuolių ir virtelių (0,1 % nuo viso tūrio), dalis jų svarbūs biologinei įvairovei medžiai. Daug dėmesio miškų urėdija skiria vienam iš savo prioritetų - socialinės miško funkcijos stiprinimui. Miškuose įrengti 59 rekreacijos objektai poilsiavimo sąlygoms pagerinti, kurie nuolat prižiūrimi ir atnaujinami. Vykdoma plati švietėjiška veikla, aktyviai globojamas septini jaunųjų miško bičiulių būreliai.
VĮ miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 m, 2014 m. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus - išsaugojant ir gausinant miško išteklius tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas.

 

 MIŠKO ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAS

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiko nustatymo", o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo", reikalavimus. Metinis naudojimas apskaičiuotas 2013 m. miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Šių kirtimų projektas parengtas pirmajam penkmečiui, po to aktualizavus duomenų bazę kirtimai bus suprojektuoti kitiems penkeriems metams. Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtelių kiekį. Projektuojamas metinis miško naudojimas 74,4 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 70 %, tarpiniam - 30 % nuo bendro naudojimo. Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 18 %, IV miškų grupės miškuose - 8 %. Plynais kirtimais per pirmąjį penkmetį bus iškirsta 1123 ha, iš jų 92 % ploto - ūkiniuose miškuose.

PROJEKTUOJAMA METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 6,2 m3 bendro arba 4,8 m3 likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 3,4 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II - 5,0 m3/ha, III - 4,6 m3/ha ir IV - 64,8 m3/ha. Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis - 7,04 m3/ha. Per pirmąjį penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 30 %, III - 66 %, IV miškų grupės miškuose - 105 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas - 2,9 % viso medienos tūrio. Miško kirtimais bus apimama 4,9 % viso medynų ploto.

 



VĮ Kauno miškų urėdija

El. paštas: info@kaunmu.lt
Romainių g. 2, 47327 Kaunas
Tel.: (8 ~ 37) 385600;Grupės Nr. 2100

+370 698 52122
Fak.: (8 ~ 37) 385493

Koordinatės 488864, 6087840 (LKS)  54o 55' 35.4" 23o 49' 35.7" (WGS)
 

Įmonės kodas: 159986516

PVM mokėtojo kodas LT599865113

A/s Nr.: LT037044060003177861

AB „SEB bankas" Banko kodas: 70440

A/s Nr.: LT177300010129482140

AB „Swedbank" Banko kodas: 73000



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai