45 tonas atliekų miške išvertusi bendrovė „Ekonovus“ nepraras teisės vežti šiukšles?

Ministras neketina nuolaidžiauti
Gamtai padaryta žala – milžiniška. Kuo skubiau ją įvertinti – tokia buvo pirmoji aplinkos ministro Valentino Mazuronio reakcija į „Ekonovus” savivalę.
„Mano nuostata: jei iš tiesų šiukšlės buvo išpiltos miške todėl, kad jų nereikėtų vežti į sąvartyną, įmonė apskritai neturėtų daugiau jų niekur vežti, – atsisveikinti su verslu.
Bet vis dar esu linkęs palaukti šiuo metu atliekamo tyrimo išvadų”, – aplinkos ministras V. Mazuronis neketina nuolaidžiauti apsišiukšlinusiai bendrovei.
Pasak ministro, bendrovė ginasi, neva miške ji tik pasidėjo šiukšles, kad galėtų jas surūšiuoti.
„Iš pradžių ji dar bandė aiškinti, kad leidimą tokiam veiksmui gavo iš regioninio aplinkos apsaugos departamento. Mano žiniomis, bendrovei toks leidimas nebuvo išduotas”, – kirto V. Mazuronis.

Šiukšles aptiko miškininkai
Ir miškininkai, ir už aplinkosaugą atsakingi pareigūnai pakraupo, kai gegužės pradžioje Pašilės girininkijos Bugenėlių (gyventojai jį vadina Kopūstėliais) miške, buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje pamatė didžiules krūvas šiukšlių.
Tąkart „Econovus” pati „užsirovė” ant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros darbuotojų. Mat pareigūnai, važiuodami link miškininkų aptikto sąvartyno, susitiko iš pušyno ratus sukantį bendrovės „Ekonovus” šiukšliavežę.
Tąkart užkluptas šiukšliavežės vairuotojas aplinkosaugininkams aiškino, kad atliekas jam čia liepė vežti ir pilti jo viršininkas.
Tačiau net ir laikinas leidimas atliekoms išpilti pušyne, kuriame dunkso nuo sovietmečio likusi betonuota aikštelė, niekam nebuvo duotas.
Ukmergės rajone surinktos komunalinės atliekos tegali būti gabenamos į vienintelį Vilniaus apskrityje, Elektrėnų savivaldybėje veikiantį Kazokiškių sąvartyną. Tuo tarpu „Ekonovus” per savaitę Bugenėlių miške savavališkai išpylė apie 45 tonas atliekų.

Savivaliauja ir kiti
Apskritai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra šį pavasarį gavo 5 pranešimus dėl buitinėmis ir stambiosiomis atliekomis teršiamos gamtos.
Tačiau „Ekonovus” Vilniaus regione – viena didžiausių atliekų tvarkytojų, pakliuvusių į gamtosaugininkų nemalonę. Tiesa, šiemet balandį STT akiratin pateko statybos atliekų tvarkymo įmonė „Stiebas”.
Mat ji 2 tūkst. tonų statybų laužo, išgabento iš Vilniaus, išvertė neleistinose vietose. Jos padaryta žala gamtai buvo įvertinta 2 mln. litų. Dėl bendrovės veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Vilniaus regione neseniai būta atvejo, kai teismas skyrė baudą Švenčionyse besidarbuojančiai komunalinei įmonei, kuri buvo sumaniusi buitines atliekas užkasti.

Baus įmonę, bet nubaus darbuotoją
„Bendrovė „Ekonovus” neišvengs sankcijų”, – patikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.
Jo teigimu, „Ekonovus” yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris perduotas nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui. Už pažeidimą gresia 5-10 tūkst. litų bauda.
„Būtų gerai, kad baudą būtų galima paskirti pačiai atliekų tvarkymo įmonei. Tačiau šiuo atveju ji gali būti taikoma tik atsakingam bendrovės darbuotojui. Tad baudą sumokės įmonės „pakištas” žmogus, o pati žalos gamtai pridariusi įmonė nenukentės”, – kalbėjo R. Masilevičius.
Mat šiuo metu tokią baudų skyrimo tvarką primeta galiojantys teisės aktai. Nors jų pakeitimo projektas yra pateiktas svarstyti Seimui, pastarasis, anot pašnekovo, vis dar neranda laiko prie jų prisiliesti.
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atimti už tam tikrus, sunkius pažeidimus veiklos licencijos.
Jei teisės aktai numatytų, kad už 90 kubų atliekų, išpiltų miške, galima ją panaikinti, tai mes ir padarytume”, – patikino R. Masilevičius.

Spragos teisės aktuose
Teisės aktuose yra ir daugiau spragų. Viena, atlyginti žalą gamtai piktavaliai įpareigojami tik tuo atveju, kai patys įkliūna. Ir tik tuomet, kai nesilaiko sudarytos taršos likvidavimo plano, – nesutvarko užterštos teritorijos.
„Visada pirmiausia liepiama išsikuopti. Ir tik tuomet, kai teršėjas su tokia valia nesutinka ar apskritai nebeįmanoma sutvarkyti teršalų, skaičiuojama žala”, – aiškino R. Masilevičius.
Dar vienas niuansas atliekų versle – visa atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka savivaldybėms. Jos suteikia teisę atliekų tvarkymo įmonėms dirbti savo teritorijoje, – jos parenka operatorių, kuris, kiek įmanydamas, stengiasi išlikti šiukšlių versle.
„Jei būtų nepavykę nustatyti, kas Ukmergėje padarė žalą gamtai, miške sukrovęs šiukšles, atsakomybė tektų savivaldybei. Ji privalėtų iškuopti šiukšlyną, ir dar – už niekuo dėtų gyventojų lėšas”, – samprotavo R. Masilevičius.

Apginkluos aplinkosaugininkus
Ukmergėje kilęs skandalas, V. Mazuroniui stojus už Aplinkos ministerijos vairo, kol kas – pirmas. Tačiau jis privertė sužvanginti ginklus.
„Juk ir tie sąvartynai, kurie atsiranda pamiškėse, yra įtartini. Vargu, ar į juos šiukšles suveža tik sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės, – komunalines atliekas tvarkančių įmonių sąžine suabejojo ministras. – Todėl šiuo metu svarbiausia – teisės aktais įtvirtinti bausmės neišvengiamumo principą”.
Kol kas galioja tvarka: jei šiuklės „yra niekieno, be šeimininko”, sutvarkyti jas privalo savivaldybė.
Tačiau V. Mazuronis tiki, kad išverstose šiukšlėse visada galima rasti nenuginčijamų įrodymų, kam jos priklauso. Todėl jis paprašė ministerijos teisininkų, kad šie sumatytų tvarką, kaip „apginkluoti” aplinkosaugos inspektorius.
„Jiems reikia įduoti teisinių galimybių nustatyti teršėjus ir juos bausti. Nes šiuo metu taip jau yra, kad, nepagavus piktavalio už rankos, nėra ir ko kaltinti”, – kalbėjo V. Mazuronis.

Daugiau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *