Raudondvario medelynas
Raudondvaris, Medelyno g. 1
Tel.: (8-37) 549224

 

Naujienos


ATVIRAS VĮ MIŠKŲ URĖDIJŲ DARBUOTOJŲ KREIPIMASIS DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS

ATVIRAS VĮ MIŠKŲ URĖDIJŲ DARBUOTOJŲ KREIPIMASIS DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS
2017.03.07 11:03
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui,
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai,
LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui,
LR aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

ATVIRAS VĮ MIŠKŲ URĖDIJŲ DARBUOTOJŲ KREIPIMASIS
DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS


Mes, po šiuo kreipimusi pasirašę VĮ miškų urėdijų darbuotojai, pasisakome PRIEŠ savarankiškų, efektyviai ir skaidriai dirbančių valstybės valdomų įmonių miškų urėdijų centralizavimą į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę.

Aplinkos ministerija siekia įsteigti vieną įmonę ir taip sunaikinti valstybinių miškų sektorių Lietuvoje. Sakoma, kad valstybė sutaupys pinigų, tačiau norime paklausti - kada valdžia pagaliau atsigręš į paprastus Lietuvos žmones? Kada žmonių gerovė bus vertinama labiau už aklą pinigų skaičiavimą? Jeigu iš tiesų norima efektyvumo, kodėl neatlikta išsami kaštų ir naudos analizė, nepadarytas poveikio aplinkai vertinimas, Miškų valdymo efektyvumą turi užtikrinti Generalinė miškų urėdija. Pastaroji įstaiga turi visas galias efektyviai valdyti valstybines miško urėdijas ir pasiekti didesnio ekonominio efektyvumo.

Visos 42 miškų urėdijos 2016 metais dirbo pelningai. Konsoliduota 2016 m. normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 proc., o konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 7,3 mln. eurų, 1,1 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Visi miškų urėdijų sumokėti mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. eurų, t. y. 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Valstybiniams miškams keliami tikslai - didinti miško ūkinės veiklos valstybiniuose miškuose efektyvumą, skaidrumą ir grąžą valstybei, subalansuojant ekonomines, aplinkosaugines ir socialines miškų funkcijas, vykdomi. Lietuvos valstybiniai miškai sertifikuoti pagal tarptautinio FSC standarto reikalavimus. Miškų urėdijos įgyvendino visus iškeltus fektyvumo rodiklius.

Šiandien miškų urėdijos prisideda prie BVP ir valstybės biudžeto surinkimo per mokamus PVM, GPM, Sodros, pelno, valstybės turto naudojimo patikėjimo teise, privalomųjų atskaitymų nuo realizuotos žaliavinės medienos ir stataus miško, taršos, dividendų nuo pelno, ir kt. mokesčius. Prie dabartinės valstybės demografinės padėties ir masinės žmonių emigracijos, atsakinga valdžia visais būdais turėtų siekti išsaugoti pelningas, savarankiškas regionines įmones ir savo šalies piliečių darbo vietas provincijose, bet ne jas naikinti.

Miškų urėdijos vykdo konkrečią ūkinę veiklą, kurios strategijos planavimui, darbų organizavimui ir priežiūrai, kokybės, darbų saugos, efektyvumo kontrolei, prekybos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, fiskalinės drausmės užtikrinimui proceso valdymas būtinas konkrečioje darbo vietoje, teritorijoje, objekte. Tam reikalingi įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistai bei profesionali darbo jėga vietoje.

Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu urėdijos investavo į materialinės - techninės bazės stiprinimą ir modernizavimą, administracinių pastatų renovavimą, specializuotos technikos įsigijimą. Išaugo darbuotojų kvalifikacija, sąmoningumas, atsakomybė už pavestą darbą. Vidinių pertvarkų metu nuo 1990 metų valstybinių miškų sektoriaus darbuotojų skaičius optimizuotas daugiau kaip 3,2 karto. Visų darbuotojų pastangų dėka pasiekti puikūs miškininkystės rezultatai. Lietuvos miškingumas pakilo iki 33,5 proc. Urėdijos yra didelė parama savivaldybėms, mokykloms, vietos bendruomenėms, teigiamai įtakojančios valstybės regioninę politiką.

Eiliniai VĮ miškų urėdijų darbuotojai nėra atsakingi už steigėjo ar atskirų įmonių vadovų veiksmus korupciniu požiūriu, urėdų skyrimo tvarką, konkursus ar jų dalyvavimą politinių partijų veikloje. Tai reglamentuoja LR teisės aktai, o jų rengimą ir vykdymo priežiūrą atlieka atsakingos valstybės institucijos.

Urėdijos - tai ne 42 miškų urėdai, kurie sudaro tik 1 procentą visoje miškininkų bendruomenėje. Tai unikalus mūsų valstybės istorinis paveldas, atsiradęs po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir 2019 metais švęsiantis savo šimtmetį. Tai 42 darbo kolektyvai: profesionalių, atsakingų ir savo darbą mylinčių darbuotojų komandos. Aplinkos ministro teiginys ,,...kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug..." (2017-02-11 LRT Panorama) ir todėl tai yra vienas iš kriterijų reformai, žeidžia eilinių miškininkų bendruomenę ir žemina visus sąžiningus Lietuvos žmones.

Miškininkų tarpe yra daug žmonių, aktyviai dalyvavusių Sąjūdžio veikloje, stovėjusių Baltijos kelyje, prie LR Seimo ir TV bokšto Sausio 13 d. Ne tokios demokratijos jie tikėjosi po 27 nepriklausomybės atkūrimo metų. Tai kas šiandien vyksta su Vyriausybės teikiamai reformai besipriešinančiais miškininkais, primena gūdžius sovietmečio laikus.

Prieš nepaklūstančius diktatui pasitelkiamos juodžiausios technologijos: šmeižtas, manipuliavimas tikrovės neatitinkančiais skaičiais ir faktais. Tyčiojamasi iš ilgametės miškininkų darbo patirties, dalyvavimo šalies pilietiniame gyvenime, savivaldos ar visuomeninių organizacijų veikloje. Pašiepiamas ir ES valstybių bei tarptautinės organizacijos Forest Stewardship Council, FSC standartu sertifikuojančios Lietuvos valstybinius miškus, puikiai vertinamas socialinis dialogas urėdijose, LR teisės aktais nustatytas ir per urėdijų kolektyvines sutartis įteisintas įmonių paskirstytino pelno naudojimas darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms.

Valdininkai tyčiojasi iš urėdijų darbuotojų gerų tarpusavio santykių, jų bendro laisvalaikio leidimo, bendradarbiavimo ir pasidalijimo darbine patirtimi su kitų valstybių miškininkais. Visa tai labai sumaniai vykdoma per komercines žiniasklaidos priemones. Viliamės, kad už tai apmokama bent jau ne iš mokesčių mokėtojų pinigų. Patyčios sklinda ir iš kai kurių politinių partijų lyderių lūpų. Tokios kalbos tik skaldo visuomenę, o ne telkia ją bendram darbui. Tai nedidina taip kalbančių politikų autoriteto visuomenės akyse ir nėra brandžios ir aukštos kultūros demokratinės valstybės veidas.

Akivaizdu tai, kad bekompromisis reformos projektas yra labiau palankus su užsienio kapitalu susijusiems stambiesiems medienos perdirbėjams, nei naudingas pačiam miškų ūkiui ar mūsų valstybei. Visa miškininkų bendruomenė pasisako už reformą valstybinių miškų sektoriuje, tačiau ne už tokią, kokią dabar Aplinkos ministerija pateikusi LR Vyriausybei.

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane pateiktam VĮ miškų urėdijų konsolidavimui į vieną įmonę nepritarė ne tik miškų urėdų taryba, kurios nuomonė reformos rengėjams pasirodė niekinė. Dėl neigiamų šios reformos pasekmių pasisakė visų urėdijų vyriausieji miškininkai, LMS Girininkų bendrijos prezidiumas, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei ASU Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, ES Parlamento nariai. Tokiam reformos modeliui nepritaria ir LR Seimo valdančiosios koalicijos LVŽS politiniai partneriai socialdemokratai, kiti Seimo nariai, įsigilinę į miškininkystės esmę ir svarbą. Tai girdime atviruose jų pasisakymuose ir diskusijose.

Oficialų nepritarimą aukščiausioms šalies institucijoms dėl šio reformos modelio yra pareiškę buvusių LR Seimo kadencijų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkai (A. Bajoras, J. Raistenskis, A. Salamakinas, J. Šimėnas, A. Vaišnoras); Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdyba; Marijampolės, Kauno, Klaipėdos regionų plėtros Tarybos; Zarasų, Pasvalio savivaldybių Tarybos; Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis; judėjimo ,,Už gamtą" vadovas A. Knystautas; Vilniaus, Kauno ir Alytaus žaliųjų klubų vadovai; Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir kt.

Prieš parengtą reformos modelį savo neeiliniame suvažiavime pasisakė Lietuvos miškininkų sąjunga. Suvažiavimo rezoliucijoje išreikštas nepasitikėjimas šios bekompromisės reformos organizatoriais ir rengėjais, įtariant juos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimais ir atstovaujant Lietuvos bei užsienio medienos verslo įmonių interesus.

Aplinkos ministerijos pasirinktas bekompromisis variantas ir reformos rengimo eiga, imituojant derybas, stebina Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją (LPSK), kuri paskutiniame Tarybos posėdyje (2017 kovo 2-3 d.) priėmė pareiškimą - kreipimąsi į aukščiausias šalies institucijas dėl konsultacijų nevykdymo rengiant itin svarbią reformą.

Reformos rengimo eiga ir pasirinktas būdas nesuprantamas Europos statybos ir miško pramonės darbuotojų federacijos (EFBWW) nariams. Lietuvos valstybinių miškų numatytos pertvarkos matmenis 2017-03-02 d. Briuselyje vykusiame Valdybos posėdyje pristatė šios organizacijos prezidiumo narė, EFBWW miško pramonės šakos pirmininko pavaduotoja I. Ruginienė. Posėdyje dalyvavusių ES šalių atstovai akcentavo socialinio dialogo svarbą, vykdant bet kokio mąsto reformas šalyje. Konstatuota, kad Lietuvoje vykstantys procesai, taip ignoruojant darbuotojų, municipalinės valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų nuomonę, neturi analogų kitose Europos sąjungos šalyse.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nereikalauja įsteigti vieną valstybės valdomą įmonę, apjungiant visas urėdijas. Ji tik rekomenduoja peržiūrėti valstybinių įmonių skaičių, įvertinant palankiausią ekonominį rezultatą. Organizacija yra atlikusi ne vieną tyrimą apie struktūrinių reformų įtaką ne tik šalies BVP augimui, bet ir namų ūkio pajamoms. Pabrėžiama, kad struktūrinės reformos turi būti rengiamos išvengiant namų ūkio pajamų nestabilumo. EBPO ekspertai aiškiai sako, kad reformos turi būti parengtos kompetentingai ir turi neatnešti nuostolių silpniausiems rinkos dalyviams. Apie tai ir buvo kalbėta Briuselyje vykusiame EFBWW Valdybos posėdyje. Panašu, kad reformos rengėjai, buldozerio principu stumdami bekompromisiai parengtą reformą, tik sumaniai dangstosi tariamais EBPO reikalavimais. Nenustebtume, jei šiai reformai besipriešinantys miškininkai, artimiausiu metu būtų apkaltinti trukdžiu Lietuvai įstoti į šį pasaulio turtingųjų forumą.

Aplinkos ministerijos parengta valstybinių miškų valdymo reforma prieštarauja ir septynioliktos LR Vyriausybės programoje deklaruotoms regioninės politikos nuostatoms, siekiui stiprinti regionų savarankiškumą, mažinti juose bedarbystę ir emigraciją iš kaimiškųjų teritorijų. Reforma prasilenkia ir su mūsų valstybės deklaruojama socialinės politikos nuostata, kad piliečiai pajamas turi gauti iš savo darbo, o ne iš socialinių pašalpų. Tai turėtų būti visų valstybės institucijų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir judėjimų bei pačių piliečių siekis ir tikslas.

 

 

 

VĮ Miškų urėdijų darbuotojų netenkina tai, kad neparengta kaštų ir naudos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, o derybos imituojamos. Nesilaikoma LR DK 2 str. apibrėžtų kolektyvinių derybų principo. Rengiant tokios apimties ir svarbos reformą neatsižvelgta ne tik į nacionalinius teisės aktus, bet ir TDO konvencijas (Nr. 98, Nr. 154), kurias Lietuva yra ratifikavusi bei Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 1 d. direktyvos 2002/14/EB nuostatas dėl konstruktyvaus kolektyvinių derybų vedimo visuose lygmenyse. Deklaruojant siekį įstoti į EBPO ir žadant po reformos miškininkams vakarietiškas algas, lygiuotis pirmiausia reikėtų į tarptautiniu mastu pripažintą skandinavišką socialinį dialogą ir atsakingai vertinti bendrą mūsų valstybės ekonominį išsivystymą.

Pagal aplinkos ministro 2017 m. sausio mėn. reformos prezentacijoje teiktus skaičius, ateityje 1000 ha valstybinių miškų tektų 1 darbuotojas. Galutinai įvykdžius reformą, centralizuotoje įmonėje dirbti liktų apie 1 tūkst. žmonių. Įvertinus tai, kad šiuo metu į reformą įtrauktose įmonėse jų dirba apie 4 tūkst. - 3 tūkst. netektų darbo. Viešoje erdvėje aplinkos ministras manipuliuoja įvairiais skaičiais ir didėjant įtampai juos mažina. Darome prielaidą, kad tikslus atleistųjų skaičius arba nežinomas, arba tendencingai slepiamas, siekiant išvengti pasipriešinimo.

Miškininkai yra siauros specializacijos specialistai, todėl neatmestina, kad po reformos atleistųjų dauguma papildys bedarbių ir emigrantų iš Lietuvos gretas, o socialines pasekmes reikės prisiimti valstybei. Pristatant miškų urėdijų centralizavimą nepateikiama jokių skaičių apie šios reformos kaštus ir visuotinę naudą valstybei po jos. Didesnis pelno mokestis ir dividendai nepadengs reformos metu atleistų žmonių darbo mokėto Sodros, GPM, garantinio fondo, asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo, pensijų ir nelaimingų atsitikimų kaupimo, kt. mokesčių.

Ar pasidengs lėšos, kiekvieną mėnesį reikalingos išmokėti atleistų žmonių bedarbio pašalpoms, šildymo ar kuro įsigijimo kompensacijoms, kompensacijoms už vaikų išlaikymą darželiuose, neformalų jų ugdymą, maitinimą mokyklose ir visas kt. socialines išmokas, mokamas iš valstybės biudžeto, trūkstant šeimoms valstybės remiamų pragyvenimo pajamų? Šių skaičių nėra. Panašu, kad niekas jų ir neįvertino.

Lietuvos narystė ES ir EBPO neturi būti siaurai suvokiama vien kaip vienodų standartų atsiradimas mūsų gyvenime. ES ir EBPO turi vienyti vertybės ir geri rezultatai, o priemones jų įgyvendinimui turėtume rinktis patys, išsaugodami savo tautinį mentalitetą, gindami plačiosios visuomenės interesus, remdamiesi gerąja gyvenimiška patirtimi ir istorinėmis tradicijomis.

 

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstyta:

 

Reikalaujame:

baigti visuotinio miškininkų šmeižto per žiniasklaidos priemones kampaniją, disponuojant tikrovės neatitinkančiais faktais ir skaičiais, kaltinimu korupcija, nesąžiningumu, kvalifikacijos stoka ir pažeidimais, kurie nėra eilinių urėdijos darbuotojų kompetencijoje, bet yra atsakingų valstybės institucijų veikimo sferoje;
už padarytus ir išsiaiškintus nusižengimus ar korupcijos apraiškas reikalauti asmeninės konkrečių valstybinių miškų pareigūnų atsakomybės, nedarant įkaitais visos miškininkų bendruomenės;
liautis eskaluoti, kad miškininkus reformos pasipriešinimui telkia miškų urėdijų vadovai, saugodami savo asmeninius postus. Nuomonę šiuo klausimu turi ir patys darbuotojai. Dažnas iš jų dešimtmečius paaukojęs valstybinių miškų atkūrimui, priežiūrai, miškininkystės darbams;
vykdyti LVŽS ir kitų politinių partijų rinkimų metu į LR Seimą duotus pažadus stiprinti regionų savarankiškumą ir socialinę atskirtį kaimiškose teritorijose;
laikytis nacionaliniais teisės aktais, TDO konvencijomis, ES Parlamento ir Tarybos direktyvomis patvirtintų kolektyvinių derybų principų ir užtikrinti demokratinį valstybinių miškų valdymo reformos būdo parengimą;
LR Vyriausybės ir kt. atsakingų institucijų socialiai atsakingai vertinti regionuose gyvenančių žmonių darbo vietų išsaugojimą;
laikytis protingos, profesionalios ir socialiai atsakingos valdžios darbo principų.

Laiškas

2017 03 08


VĮ Valstybinių miškų urėdija Kauno regioninis
padalinys

El. paštas: info@kaunmu.lt
Romainių g. 2, 47327 Kaunas
Tel.: (8 ~ 37) 385600;Grupės Nr. 2100

+370 698 52122
Fak.: (8 ~ 37) 385493

Koordinatės 488864, 6087840 (LKS)  54o 55' 35.4" 23o 49' 35.7" (WGS)
 

Įmonės kodas: 

PVM mokėtojo kodas LT

A/s Nr.: 

AB „SEB bankas" Banko kodas: 70440

A/s Nr.: 

AB „Swedbank" Banko kodas: 73000



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai